Поиск по Каталогу     

доступный список дисциплин
Международные отношения
Кулинария
Хозяйственное право
Деньги и Кредит
Делопроизводство
Арбитражный процесс
Русская Литература
История
Зарубежная Литература
Налоги
Москвоведение
Таможенная система
NEW Философия


      Поиск Реферата по Глобальной Коллекции
      История

      Реферат - Senasis egyptieciu kalendorius

           Рефераты по истории...


       

      SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS
      
                                       METU LAIKAI
      
      Egiptieciai  metus  nustatynejo  ne  .pagal  saules  sukimasi,   bet   pagal
      laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie?e ?odi "metai"  ("renpet")  kaip
      jauna daiga  su  pumpuru.  Tas  pats  ?enklas  sutinkamas  giminingu  ?od?iu
      hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metu vaisiai".
      
      Taciau Egipte  derlius  priklause  nuo  Nilo  i?siliejimo.  Kasmet  bir?elio
      prad?ioje ?alije prasidedavo sausra.
      
      Kai turedavo prasideti i?siliejimas, daugelyje ?ventyklu  dievi?kajam  Nilui
      buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-Horahcio ?ventyklos  e?era
      Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir  Nilas  prie  savo
      slenksciu. Tikriausia, i ta pati e?era  mesdavo  ir  deives  statuleles.  Po
      dveju menesiu, i?siliejimo piko metu, buvo atliekamos  tos  pacios  apeigos.
      Ir nuolankus Nilas, u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur  miestai
      ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo  pana?us  i  pylimus,  pama?u
      nuslugdavo.  Praejus  keturiems  menesiams  po  i?siliejimo  upe   galutinai
      gri?davo i savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis  buvo  pirmas  metu
      laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "i?siliejimas").
      
      Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti  laukus.
      O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus  ir  kitu  darbu
      metas. Tokiu budu po i?siliejimo sezono prasidedavo sejimo  "peret"  ("?emes
      pasirodymas i? po vandens"  arba  "dygimas")  metas,  o  po  jo  -  derliaus
      surinkimas, "?emu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys  metu  laikai  vietoj
      hebraju ir graiku keturiu.
      
      Taciau kai Nilo  vandenys  pradedavo  keltis  buvo  pastebiamas  dar  vienas
      gamtos  rei?kinys,  kuris  padedavo  kalendoriaus  sudarytojams:  prie?  pat
      sauliai  tekant  rytuose  akimirksniui   pasirodydavo   Sirijaus   ?vaig?de,
      egiptieti?kai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo  seno  pastebejo
      ?iu dvieju  rei?kiniu  sutapima.  Jie  mane,  kad  i?siliejimas  yra  Izidos
      a?aros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo tapatinama su  deive,  kuri  tapo
      metu globeja. Diena, kai pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju  metu
      diena.
      
      ?emdirbiai,  med?iotojai,  ?vejai,  jureiviai,  gydytojai,   ?iniai,   kuriu
      ?ventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie,  kuriu  veikla
      priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo  "tobulus  metus",  kai
      menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas buvo  "achet",  rei?kiantis
      Nilo  i?siliejimo  keturis  menesius,  po  jo  "peret"   -   sejimo   metas,
      sutampantis su vesu sezonu, ir  pagaliau  "?emu"  -  derliaus  surinkimo  ir
      kar?cio  metas.  Butent  todel  "?emu"  laiku  faraona   vadindavo   vesumos
      ?altiniu, o "peret" sezonu - ?iltu saules spinduliu.
      
      Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos  atsiranda  tam  tikru
      metu laiku: vienos - "?emu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai  skirdavo,
      kokius vaistus skirti pirmais  "peret"  menesiais,  o  kokius  -  trecia  ar
      ketvirta to pacio sezono menesiu.
      
      Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste  i  dvylika
      menesiu po trisde?imt dienu, kurie nuo senoves, o  taip  pat  Ramziu  epocha
      buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas,  antras,  trecias  ir
      ketvirtas "achet", "peret" ir "?emu" sezonu  menesiai.  Menesiu  pavadinimai
      kilo i? atitinkamu menesiu ?venciu  ir  pradejo  buti  vartojami  tik  Saiso
      epochoje. Prie paskutinio "?emu" menesio pridedavo penkias dienas  kad  viso
      metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai  kad  Naujuju  metu  ?vente
      neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena  prie  kas
      ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo  sunus,  laimingo
      karaliavimo metu.
      
                               ?VENTES IR I?EIGINES DIENOS
      
      Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne  tik  deives  Sopdes  ?vente  -  ji  buvo
      minima visos ?alies mastu. ?ia diena Upuauato ?ventykloje tarnai  dovanodavo
      savo ?eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad atne?tas i ?ventykla  dovanas
      ?yniai aukodavo savo dievui.
      
      Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir  palinkejimais
      laimes. Egipte buvo labai daug ?venciu visais metu laikais,  bet  itin  daug
      budavo "achet" metu, kai ?emes darbai nutrukdavo.
      
      Did?ioji Opet ?vente tesesi ilgiau negu menuo ?io sezono viduryje.
      
      ?vente "tehi", kas rei?kia "pasigerimas" buvo minima antrojo  menesio  pirma
      diema,  ir  kiekvienas  stengesi  nepraleisti  jos.  Sejimo  sezono  pirmojo
      menesio pirma diena  buvo  laikoma  ?vente  visame  Egipte.  Vietiniu  dievu
      ?ventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie  turejo  neu?mirsti
      ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi,  apsivilke  naujais  rubais,
      ?mones  susigu?edavo  i  ?ventykla,  atne?davo  aukas   ir   gaudavo   teise
      i?gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios ?ventes buvo ?vesdamos  net
      tada, kai artimiausioje ?ventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus.  Tokiomis
      ?venciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo  patartina
      vengti jokiu darbu.
      
      Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma i?eigine.
      
                                        VALANDOS
      
      Egiptieciai dalino metus i dvylika  menesiu  ir  lygiai  taip  pat  padalino
      diena ir nakti i  dvylika  valandu.  Vargu  ar  jie  dalino  valanda  i  dar
      smulkesnius laiko tarpus. ?od?io "at",  verciamo  kaip  "akimirka",  reik?me
      neturejo  jokios  apribotos   trukmes.   Kiekviena   valanda   turejo   savo
      pavadinima.  Pirmoji  dienos  valanda  vadinosi  "?erejancia",   ?e?toji   -
      "pasikilimo  valanda",  dvyliktoji  -  "Ra  susilieja  su  gyvybe".  Pirmoji
      nakties valanda buvo "Ra prie?u  ?lugimo"  valanda,  dvyliktoji  -  valanda,
      "stebiancia Ra  gro?i".  Susidaro  ispudis,  jog  tokiu  pavadinimu  valandu
      ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai  netiesa.  Dienos  ir  nakties  valandos
      buvo lygios lygiadieniais. Visa kita laika  egiptieciai  ?inojo,  kad  saule
      veluoja arba u?bega u? akiu.
      
      Valandu pavadinimus, kuriuos  mes  nurodeme,  vartojo  tik  mokslininkai  ir
      ?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.
      
      Nakti valandos  buvo  nustatomos  pagal  ?vaig?des,  naudojant  liniuote  su
      pradurta skyle ir du kampainius su  ?vyniniu  svambalu.  Valandu  nustatymui
      reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo.  Padejejas  atsistodavo  nugara
      prie?ais ?vaig?de, o stebetojas - prie? ji. Stebetojas naudojosi  i?  anksto
      sudaryta lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur  buvo  nurodoma,  kad
      tam tikra ?inoma ?vaig?de pirma valanda  turi  buti  tiesiai  vir?  padejejo
      galvos, kita valanda kita ?vaig?de - vir? jo kaires  akies  arba  po  de?ine
      akimi.
      
      Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos  alkunes
      auk?cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo apskaiciuojami  taip,
      kad i? jos vanduo i?begtu lygiai per dvylika valandu.
      
      Diena egiptieciai naudojosi saules  laikrod?iais.  Jie  buvo  dvieju  ru?iu.
      ?itie  laikrod?iai  nelabai  domino  paprastus  ?mones.  Tik   i?skirtiniais
      atvejais jie prane?a mums kuria valanda atsitiko tas ar anas ivykis.
      
      
      
      Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"